Kalnėno recenzija "Žemaitijos istorijai"

Regnum fondas 1997 metais, remiamas Atviros Lietuvos fondo, išleido kolektyvinę monografiją "Žemaitijos istorija", sudarytą iš keturių chronologiškai pagrįstų skyrių . Šios monografijos recenzijoje pastebima, kad tai pirmas lietuvių autorių kolektyvinis bandymas akademiškai, t. y. remiantis empiriniais ir loginiais argumentais, patiekti visą Žemaitijos istoriją iki XX amžiaus pradžios. Iš penkių knygų autorių bene mažiausiai akademiniuose sluoksniuose žinomas Vacys Vaivada, skyriaus "Žemaitija XV-XVIII amžiuje" (p. 103-174) autorius, maloniai nustebinęs gyvu ir kartu informatyviu naratyvo stiliumi. Tuo tarpu labiausiai tituluotas autorius profesorius, habilituotas daktaras Egidijus Aleksandravičius parengė didžiausią ir bene solidžiausią akademine prasme skyrių "Žemaitija XIX amžiuje" (p. 175 - 296). Knygoje galima rasti ir atsakymą į klausimą, nuo kada Žemaitijos autonomiškumas ima atsispindėti ir Lietuvos valdovo titule. Nurodoma, kad nuo XV a. vidurio Lietuvos valdovas neretai vadina save Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ir Žemaitijos kunigaikščiu. Knygoje iškeliamas Raseinių, Varnių, Telšių, Kražių išskirtinis vaidmuo įvairiais Žemaitijos istoriniais laikotarpiais. Yra įdomių faktų ir apie atskirus miestelius. Recenzijoje atkreiptas dėmesys į recenzuojamos monografijos trūkumus: silpna istoriografija, kartografijos trūkumai, kai kurių teiginių abejotinas mokslinis pagrindimas.In 1997, Regnum Fund, with support from Open Society Fund Lithuania, published a collective monograph “Žemaitijos istorija” [History of Samogitia], which consists of four chronology-based chapters. The review of this monograph notes that it is the first collective attempt by Lithuanians to present the full history of Samogitia until the beginning of the 20th c. academically, i.e. based on empirical and logical arguments. Vacys Vaivada is least known among the five co-authors of the book. He wrote the chapter “Samogitia in the 15th–18th c. (p. 103–174) and pleasantly surprised the audience with a vivid and informative narrative style. Meanwhile the most titled author, Professor and Doctor Habilitatus Egidijus Aleksandravičius, prepared the largest and almost most academically solid chapter “Samogitia in the 19th c.” (p. 175–296). The book also answers the question since when the autonomy of Samogitia has been reflected in the title of the sovereign of Lithuania. As of the mid-15th c. the sovereign of Lithuania often presented himself as the Grand Duke of Lithuania and the Duke of Samogitia. The book points out an exceptional role of Raseiniai, Varniai, Telšiai, Kražiai at different historical periods of Samogitia. There are also interesting facts about separate towns. The review notes the following drawbacks of the monograph: weak historiography, drawbacks of cartography, doubtful scientific reasoning of certain statements